Antony Blog’as

Keičiasi blog’o hostas, keičiasi ir adresas. Šis senas blogas nebebus pildomas.
Nuo šiol mano blog’ą galima rasti adresu Antony BLOG’as (http://antony-lt.blogspot.com)

Gana senokai norėjau išbandyti Mirror‘s Edge, bet niekaip neprisiruošiau. Mane vis domino, kaip kūrėjai sugebėjo išspręsti nenustojamą bėgimą, šokinėjimą ir mojavimą kumščiais pirmojo asmens žaidime. Bet kai žaidimas pasirodė, taip jo ir neišbandžiau, nors daugelyje žaidimų kritika užsiimančių tinklalapių/žurnalų, Mirror‘s Edge gavo gana neblogą įvertinimą.

Išbandyti ME mane paskatino dėstytojas Ivan‘as. Per vieną Design Principles paskaitą rodęs ištraukas iš ME kaip pavyzdį dėl interjero/spalvų žaidime. Tik tada supratau, jog žaidime vienu metu naudojamos vos kelios spalvos ir dažniausiai jos ryškios. Negana to, tai priverčia ME atrodyti labai moderniu ir dizaino prasme tobulu žaidimu. Taigi, tokiais ir kitokiais sumetimais nusprendžiau pabandyti pats.
Kad jau pradėjau apie spalvas, tai ir tęsiu. Iš tikrųjų, vienu metu jų žaidime būna dvi. Dažniausiai. Viena jų balta, kita arba mėlyna, arba ryškiai žalia, arba raudona, arba orandžinė, arba… Aišku, naudojami šešėliai, atspalviai, tonai ir visa kita, kas ir kiekviename žaidime, bet spalvų spektras atvaizduojamas ekrane maženis. Žodžiu, dvi spalvos. Ir jos veikia. Bent pirmą pusvalandį. Paskui užsimanai grįžti į World of Warcraft, kur spalvų pasirinkimas „šiektiek“ didesnis… Bet vistiek, tai puikus pavizdys, kaip galima ofisa paversti daug idomesne aplinka, tačiau nemanau, jog tikslinga tokią formule naudoti visame projekte. Užtektų apsiriboti vienu/dviem lygiais. Bet iš kitos pusės, spalvos čia dirba savo darbą. Jos nukreipia tave teisinga judejimo spalva. Ta antra spalva (ne balta) rodo tau kelią, arba objektą, kuriuo gali pasinaudoti. O jų panaudojimo galimybės plačios. Pašokti, išspirti, pračiuožti, nučiuošti, užlipti, sumušti, nušauti, pasisupti, aps…

Susidariau įspūdį, kad kūrėjai bandė sukurti Prince of Persia alternatyva pirmame asmenyje ir ne fantasy pasaulyje. Mano nuomone pavyko. Tarkime, PoP nežinai kur eiti, paspaudūs atitinkamą mygtuką, kamera bus nukreipta į vietą, kurią tau reikia patekti. Lygiai taip pat ir ME, Alt mygtukas nukreipia kamerą į reikiamą vietą. Bet vistiek, greitis čia ne kaip PoP, jis ženkliai didesnis, o tai sukelia ir papildomų bėdų, turi labai greitai orientuotis aplinkoje, kuri skrenda pro tavo akis ir net jeigu tavo kamera atsukta i vietą, kuria tau reikia pakliūti, dar nereiškia, kad per skubejimą nenukrisi nuo dangoraižio stogo. Mat kamera parodo vietą, o ne kelią. O skubėti čia tenka, nes tave pramankštinti nuolat stengiasi jūrų pėstininkai, policininkai, ar koks ten dar velnias. Todėl nėra laiko sustoti, nes greitai pamatai loading screen‘ą. Kelią turi susirasti pats. Na o kaip šiuolaikiniame žaidime, tų kelių yra ne vienas.

Žaidimo istorijos negaliu nagrinėti, nes viso jo dar neperėjau, bet kiek jau mačiau – nepatiko. Ji kažkokia prilipinta kaip būtinybė prie laipiojimo dangoraižių stogais. Video intarpai irgi sucks, nes bandyti daryti kaip komiksai, o bent jau man prie žaidimo stiliaus tai visiškai nelimpa. Kūrėjams reikėtų daug ko pasimokyti iš Blizzard animatorių.

Grafika graži. Lygių dizainas, kaip jau minėjau taip pat labai gražus, nors ir nusibosta. Šiuolaikinis žaidimas, kuris verčia sistemą verstis iš kailio. Teko skaityti straipsnį, kad žaidimų pramonė turėtų pradėti ignoruoti programuotojus, o skatinti dizainerius verstis iš kailio, kad šie padarytų žaidimą mielu. Aš pilnai su tuo sutinku, nes jau užkniso tobulėjantys grafiniai varikliai ir kitos nesamonės. Tiek kiek turi Mirror‘s Edge yra gana.

Juokauju aišku. Turim namie skruzdėlyna. Ne šiaip sau, o dideli. Skruzdės net greitkeli iki šiūkšledėžės pasidarė. Meginau jas nuodyti tuoleto purškalu. Deja, jų padvigubėjo… Sujudinau tokią dėžę, kuri šalia teliko jau keletą metų stovi, taip suradau sumautą skruzdėlyną. Dabar jos ruošiasi karui… Mes irgi skaičiuojam pinigus stebuklingams milteliams, kurie jas pražudys muhahaha. Nejuokiga šiaip. Atsibodo jos jau galutinai. Mano stalas pilnas tų mažų padarų, viską reikia laikyti maišeliuose, nes jos pakliūna visur. Būtų gerai turėt ugniasvaidį.
Geras dalykas, jog prasidėjo atostogos. O gal ir nelabai geras, nes mieliau einu įuniversitetą, nei sėdžiu namie. Faktas, kad studijos kietos. Na bet per atostogas atsiranda daugiau laiko dirbti prie projektų. Štai šiandien laužiau „Adobe Illustrator“, vakar šiektiek „3D Studio Max“. Ryt reikės papaišyti kortas stalo žaidimui, nes tai vienas iš baigiamųjų darbų.
Dienos bėga labai greitai. Ypač kai keliesi 15h, o eini miegoti 4h ryte. Iš esmes skirtumo nėra, nes saulės kambary vistiek nematom. Būtų labai gerai kuo greičiau palikti šią skylę ir maut kurnors kitur.
Apie įspudingą penktadieni galite paskaityti Simo Blog‘yje
Tą patį penktadienį dar kartą pasipiktinau Malaizija. Radom pirkti piratinį lietuvių studijos „Ivolgamus“ žaidimą „Falling Stars“. Išvertus į Lietuvos valiutą jis kainuoja 7Lt. Taip ir norisi sumušt pardavėją, už Lietuvos ekonominės padėties, kuri dabar ne iš gerųjų, ir laisvųjų kūrėjų žlugdymą. Galėjom tą arbūzą  atsinešti į tą parduotuvę.
Labai smagu, kai Maximos dydžio maisto prekių parduotuvėje, sutinki tarakoną. Vėlgi, welcome to Malaysia…